2017-06-26

Publikuojame interviu su Iron Tour Panevėžys-Palanga-Klaipėda dalyviu Armandu Roku, kuris šiais metais iškovojo kelialapį atstovauti šalį Europos ilgo nuotolio triatlono čempionate Olandijoje.

PAPASAKOK APIE SAVO KELIĄ Į TRIATLONĄ.

Kelias buvo ilgas, bet pabandysiu trumpai apie jį papasakoti. Tikrai, neslėpsiu, kad paskutiniai metai mokykloje ir studijų metai Danijoje buvo pašėlę. Ir stikliukas kilnotas, ir cigaretė rūkyta. Tai tikrai nebuvo į naudą nei man, nei mano aplinkiniams žmonėms, bet po kiek laiko, Danijoje, atėjo tas momentas, kai supratau, kad viską, ką turėjau iki tol – sukūrė tėvai, o viskas, kas laukia manęs ateityje, yra mano pačio atsakomybė ir jei toliau gyvensiu tokį palaidūnišką gyvenimą – nieko gero nebus.
Sportas buvo vienas iš mano nusistatytų tikslų link geresnės ateities. Pradėjau bėgioti ir nepraėjus daug laiko, įveikiau pirmąjį savo maratoną Kopenhagoje (2012 m.) su vyresniojo brolio palaikymu. Jausmas buvo sunkiai nupasakojamas. Atrodė, jog nuverčiau kalnus ir po to norėjosi daugiau panašių įspūdžių gyvenime.
Pradėjau plaukioti, o Jonas Mickeliūnas buvo tas žmogus, kuris manimi tikėjo ir negailėjo duoti gerų patarimų baseine, nors buvau beviltiškas plaukikas. Tikrai beviltiškas. Jonas mano plaukimą buvo ne kartą apibūdinęs, kaip „ropojimu per daržą”, bet jis nepasidavė ir jo dėka išmokau plaukti.
Pirmosios mano triatlono varžybos buvo pusės Ironman distancija Lenkijoje (2012 m.). Iki varžybų teko važiuoti dviračiu paskutinius 60 kilometrų su krepšiu ant nugaros ir permiegoti ant suoliuko prie starto. Finišavau ir vėl pajutau tą ypatingą jausmą, išsekimą, bet, tuo pačiu, ir laimę. Po varžybų sulaukiau taip pat daug pagalbos iš Lauryno Urbšio, kuris taip pat dalyvavo šiose varžybose. Tai mus suartino ir jis buvo tas žmogus, kuris padėjo tiesti mano kelią į triatlono pasaulį.
Po kelių mėnesių (2013 rugpjūtis) vaikščiojau EXPO Ironman parodoje Danijoje ir prisiminiau, kad su broliu čia buvome lygiai prieš metus ir galvojome, kaip būtų smagu kažkada čia sudalyvauti. Dažniausiai, į Ironman triatlono varžybas dalyviai registruojasi keletą mėnesių prieš joms įvykstant, kad spėtų tinkamai pasiruošti alinančiai distancijai. Tačiau tą kartą surizikavau, nes jaučiausi pasiruošęs po Lenkijos triatlono ir treniruočių. Tad iš vakaro nusipirkęs bilietą, kitą dieną startavau pirmose Ironman varžybose su kroso dviračiu, kurio pedalus myniau įsispyręs į bėgimo bateliais. Nepaisant to, sėkmingai pasiekiau finišą. Po varžybų paskambino tėvai ir manimi labai didžiavosi, tai buvo jausmas, kuris mane beprotiškai džiugino ir motyvavo tobulėti toliau.
Dabar jau įveiktos ne vienos triatlono varžybos skirtingų distancijų. Kartais mane aplanko mintys, kad triatlonas yra betikslis laiko ir pinigų švaistymas, juk vis tiek pasaulio čempionu netapsiu. Tačiau tada prisimenu tuos išgertuvių laikus ir motyvuoju save, kad esu laimingas, jog sportuoju šią sporto šaką, nes man tai padeda išlikti tikslingu, sveiku ir svarbiausia – nepriklausomu nei nuo alkoholio, nei cigarečių.
Kitas mano tikslas triatlone būtų startuoti kada nors PRO grupėje ir neatsilikti per daug nuo kitų dalyvių. Vien dėl nuotykio. Aišku, profesionalu per vakarą nepatampa, bet per kokius ketverius ar penkerius metus, tikiuosi, kad man tai pavyks padaryti.
ESI PROFESIONALUS KARYS. TARNYBĄ ATLIEKI DANIJOS KARIUOMENĖJE. KAIP PAVYKSTA SUDERINTI TRENIRUOTES IR DARBĄ?

Profesionalaus kario dienotvarkė panaši į paprastą civilinį darbą. Tad galima sportuoti arba prieš darbą, arba po jo. Pliusas tik tas, kad kartais būna galimybė pasportuoti tarnyboje, bet tik kartą ar du per savaitę, nes dienotvarkė labai užpildyta kitomis užduotimis.
Aišku, per pratybas atsilieku nuo savo treniruočių plano ir mityba iš sauso davinio nėra pati tinkamiausia triatlonui, bet grįžęs iš pratybų būnu vėl motyvuotas tęsti treniruotes.

ŠIAIS METAIS BIRŽELIO MĖNESĮ STARTAVAI DANIJOJE HALF IRONMAN VARŽYBOSE, KUR BUVAI PIRMAS TARP LIETUVIŲ IR IŠKOVOJAI KELIALAPĮ Į EUROPOS ČEMPIONATĄ. KOKĮ ĮSPŪDĮ TAU PADARĖ ŠIOS VARŽYBOS?

Įspūdį labiausiai padarė tai, kad visi dalyviai buvo su savo šalies apranga, palyginus su kitomis varžybomis, kur anksčiau dalyvaudavau. Man buvo didelė garbė atstovauti savo šalį. Pagrindinis mano varžovas buvo Aleksandras Kočetkovas – labai patyręs triatlonininkas, kuris po varžybų taip pat negailėjo gerų patarimų. Man tą dieną pasisekė greičiau įveikti bėgimo rungtį ir iškovojau kelialapį į Europos čempionatą. Įgavau tikros varžybinės patirties, nes buvo neaišku, kas laimės iki pat varžybų galo.

KAIP NUTAREI SUDALYVAUTI IRON TOUR’E PANEVĖŽYS-PALANGA-KLAIPĖDA?

Gera treniruotė ir geras nuotykis viename – kas gi gali būti geriau? Taip pat šis projektas turi kultūrinę puse, vienija miestus. Ir visų galiausia – noriu prisidėti prie Lauryno Urbšio pasiruošimo ultra triatlonui.

AR PLANUOJI DALYVAUTI PASAULIO ULTRA TRIATLONO ETAPE PANEVĖŽYJE RUGPJŪČIO MĖNESĮ?

Dar nesu visiškai nusprendęs dėl ultra triatlono Panevėžyje, bet turbūt viskas taip susidėliojo, kad šiais metais teks visas jėgas atiduoti pasiruošimui Europos čempionatui Olandijoje. Jis bus kaip tik po dviejų savaičių po Panevėžio ultra triatlono, tai abejoju ar pavyktų atsigauti iki šių varžybų. Taip pat neaišku, ar man atsirastų galimybė atstovauti Lietuvai ir kitais metais Europos čempionate. Todėl norisi pasinaudoti šia galimybe atstovauti šalį Europos čempionate ir nenuvilti federacijos savo rezultatu.

LINKIME SĖKMĖS!