Kai prieš 45 metus Nikolajus Anikejevas išvydo šį pasaulį, jo tėvai išgyveno ne tik džiugesio, bet ir nerimo akimirkas. Nikolajus gimė 7 mėnesių ir svėrė kiek daugiau nei 2 kg. Būsimajam ilgų plaukimų meistrui teko stoti į kovą už išgyvenimą, mokinantis kvėpuoti.
Vėliau, jau tapus tėčiu, Nikolajui teko patirti kitą išbandymą – jo jauniausias sūnus gimė vos 29 savaičių ir nesvėrė net 1,5 kg. Jis tapo naujos kovos už gyvenimą liudytoju. Ir šįkart ji baigėsi gyvybės pergale. Tiek Nikolajui, tiek jo sūnui šios sunkios gyvenimo pradžios “palikimas” yra silparegystė.
Šį rudenį trijų vaikų tėtis mes iššūkį plaukikų Everestui tituluojamam La Manšo sąsiauriui, kurio ilgis tiesiojoje yra 34 km, bet dėl srovių ir potvynių distancija gali išsitęsti beveik dvigubai. Kol kas nė vienam lietuviui nepavyko įveikti šio šiluma nepasižyminčio sąsiaurio (šiuo metu vandens temperatūra siekia apie 18 laipsnių). Nikolajus iki šiol jau yra įveikęs Kuršių marias (10 km), Bosforo sąskaurį (6,5 km), Gibraltaro sąsiaurį (15 km), dalyvavo ne viename plaukimo maratone, o pernai estafetėje jau įveikė ir La Manšo sąsiaurį. Šįkart tai bus solo plaukimas, laikantis griežtų šiam plaukimui būdingų taisyklių (viena jų-negalima naudoti plaukimui skirtų hidrokostiumų). Likus mėnesiui iki plaukimo pakalbinome Nikolajų.
Nikolajau, lieka mėnuo laiko iki tavo didžiojo žygio per La Manšą. Kaip vertini treniruočių procesą?
Treniruočių daug, įvairių, įdomių ir ilgų. Procesas panašus į pasiruošimą bėgimo maratonui. Bet čia lyg ir bus ultramaratonas. Aš turiu nuostabią komandą, kuria neleidžia man nuobodžiauti nei vandenyje, nei sausumoje.
Pernai jau buvai įveikęs La Manšą estafečių plaukime. Koks tau pasirodė La Manšas? Kas labiausiai nustebino?
Jis nuostabus kaip stichija, jis gražus, savotiškas. Jis permainingas. Nustebino gal toks faktas, kad vieną akimirką gali plaukti šviečiant saulei, o už kelių kilometrų bus bangos, vėjas ir beprasidedanti audra. Ir visa tai matosi kaip ant delno.
Kas kelia didesnį iššūkį prieš šių metų solo plaukimą: pati distancija ar šaltas vanduo?
Šiuo atveju aš gal vartočiau IR vietoj AR. Ruošiuosi ir distancijai, ir vėsesniam vandeniui, ir nakties metui, ir bangoms.
Papasakok apie savo pradžią plaukime. Kaip atėjai į šią sporto šaką?
Mano tėvai man leido pasirinkti bet kokį sporto būrelį. Todėl kai vaikystėje draugai nuėjo į baseiną, aš nuėjau kartu. Išmokau plaukti. Rodžiau neypatingai gerus rezultatus. Vėliau padariau ilgą pertrauką plaukime. Kol išsikėliau sau tikslą perplaukti Bosforo sąsiaurį bei pradėjau tam ruoštis. Reikėjo kelių mėnesių prisiminti plaukimo įgūdžius.
Atviras vanduo visada buvo tavo stichija ar jį prisijaukinai tik vėliau?
Aš tikrai nemanau, kad prisijaukinau atvirą vandenį. Visada su visa pagarba gamtai ir atsargumu pradedu savo treniruotę, nesvarbu, ar plaukiu mažame ežere, ar beribiame vandenyne. Nepaisant to, atviras vanduo mane “traukia” ir “veža”! Savo jėga, savo nuolatiniu judėjimu, ir savitu vidiniu pasauliu.
Šiuo plaukimu sieki tapti ne tik pirmuoju lietuviu perplaukusiu La Manšą, bet ir skatini aukoti ankstukams. Kokią žinutę norėtum perduoti ankstukams ir jų tėveliams?
As pats esu ankstukas. Kiekvienas ankstukas yra kovotojas nuo pirmos savo gyvenimo sekundės. Iš tėvų reikia pasitikejimo ir jėgų, daug jėgų ir kantrybės. Svarbu paminėti, kad mes turime nuostabius gydytojus, kurie yra nuo pirmųjų akimirkų, gimus ankstukui, tiek ir vėliau, padeda jiems kabintis į gyvenimą.
Asmeniškai kviečiu paremti ankstukų kovą už gyvybę: https://www.aukok.lt/projektai/Paremk-ankstuku-kova-uz-gyvybe
Ačiū už pokalbį! Linkime gero vėjo!
Ačiū!